Einamųjų metų grūdinių augalų derlių Statistikos departamentas skelbia tik kitų metų pavasarį. Supirkėjams, perdirbėjams, eksportuotojams tenka vadovautis prognostiniais skaičiais. Jie reikalingi ir „Eurostat" prognozių suvestinei. Pagal pasaulinio derliaus prognozes supirkimo kainos nustatomos biržose.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas prognozuoja Lietuvoje auginamų grūdinių augalų būsimą derlių ir prognozių rezultatus teikia Statistikos departamentui. Prognozuojant būsimą augalų derlių, panaudojama Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto informacija apie numatomą augalų derlingumą bei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacija apie deklaruotus augalų pasėlių plotus. Derliaus prognozes institutas teikia nuo 2005 m.

Dešimties metų patirtis rodo, kad prognozių paklaida nėra didelė, neviršija 7 procentų. Tai nėra daug, o prognozės, vykdomos kiekvienų metų birželio ir liepos mėnesiais, dažniausiai būna mažesnės nei faktinis rezultatas. Jomis galima vadovautis planuojant grūdų supirkimą, perdirbimą, statistinius balansus bei eksportą.

Nors Lietuva nedidelė šalis, tačiau atskirų regionų klimatas ir derlingumas skiriasi. 2016 metų derlingumo prognozės atskiruose šalies regionuose dėl klimato sąlygų skirtumo skiriasi net du kartus, todėl vertinant derlių tenka atsižvelgti į grūdinių augalų pasiskirstymą regionais. Lentelėje pateikta ir rapsų pasėlių, kurie nepriklauso grūdinių augalų grupei, struktūra. Net 72 proc. deklaruotų javų yra auginama Vidurio, 15 proc. - Vakarų, o 13 proc. Rytų Lietuvoje. Vidurio Lietuvoje didžiausi plotai apsėti žieminiais kviečiais (apie 510 tūkst. ha).

Grūdinių augalų pasėlių plotas 2016 m. išaugo 5,5 proc. Palyginti su 2011 metais, pasėlių plotas išaugo 42 proc. Klimato kaita keičia grūdinių augalų auginimo sąlygas. Paskutinį kartą netinkamos auginimo sąlygos buvo ir mažas derlius gautas 2006 ir 2010 metais. Kai žiemos šiltesnės, geriau peržiemoja žiemkenčiai. Žieminių javų šiemet auginama 56 proc. viso javų ploto. Palyginimui, 2011 metais žiemkenčių plotai buvo beveik 2 kartus mažesni. Tai pagrindinė priežastis (žiemkenčių derlingumas maždaug pusantro karto didesnis), kodėl per 2011-2015 metų laikotarpį grūdinių augalų derlius išaugo du kartus. Per šį laikotarpį daugiausia keitėsi kviečių pasėlių struktūra, nes šių grūdų pasaulinių kainų augimas skatino didesnę gamybą.

Jau treti metai mažėja kviečių kainos, tačiau jų pasėliai nemažėja ir šiais metais. 2016-aisiais prognozuojame, kad dėl šiek tiek mažesnio javų derlingumo didesnio derliaus nebus. Šie metai pasižymi tuo, kad ankštinių augalų pasėlių plotai didesni net 1,5 karto. Atitinkamai didėja ir jų derlius.